A COMPARATIVE STUDY OF BREAST VOLUME BODY SIZE AND PASSIVE BODY MASS IN PREGNANT AND YOUNG NULLIPAROUS WOMEN: The aim. To compare the relation between the changes in the body and breast size in pregnant and young nulliparous women. Materials and methods. In 2008-2009, 82 young nulliparous nineteen-year-old women were examined in Šiauliai (Study I). Their body mass and breast size data were compared with the findings obtained from the examination of pregnant women during their first trimester in Vilnius from 2013 to 2015 (Study II). These findings involved longitudinal and transverse dimensions, the volume of various parts of the body, skin folds, breast dimensions, waist, hips, body mass indices, breast volume, and passive body mass. Both studies used standard anthropometric techniques and Martin instruments. The breast volume was calculated according to the formula of Kramer and Dexler (1981). The percentage of the passive body mass (fat tissue) were determined from the skin folds and the subcutaneous adipose tissue according to the formulae of Wilmore and Behnke (1970), and of Siri (1961). The differences between the groups were assessed by Student's t test. The selected reliability level was p < 0.05. Results. The following indicators were found to be statistically significantly higher in the group of pregnant women: chest, waist, hips, breast volume and the waist-hip index. The adipose tissue in pregnant women increased in the upper part of the body, although the relative and absolute passive body weight between the groups differed insignificantly. a comparison of the measurements of primiparous and multiparous young women with the measurements of the nulliparous subjects shows that the multiparous women had a larger amount of fat tissue, while in primiparous and young nulliparous women these indicators were not significantly different. Body size indices of the subgroups of pregnant women with small, medium, and large breasts were higher than those of the young nulliparous with similar measurements. The body size of lean women (below 25 percentile) was higher than that of young nulliparous women in the group of pregnant women. Differences in the body size indices of medium obese women (between 25 and 75 percentiles) were similar to the indicators of medium-sized female breasts in the group of pregnant women. The differences found in obese women (above 75 percentile) were similar to the indices recorded in the women of medium obesity. Conclusions. The passive body mass of pregnant women was accumulating in the upper part of the body. The body mass index in pregnant women was higher than that in nulliparous young women. Over the course of time (the age difference between the studied groups was ~10 years), the female body increases, the topography of the distribution of the adipose tissue changes. Pregnant women's breast volume was significantly higher than that of young nulliparous women. This phenomenon can be explained by pregnant women's higher passive body mass and older age. Keywords: anthropometry, passive body mass, pregnancy, breasts.

ĮVADAS

Nėščiosios sveikatos ir fizinės būklės parametrų ryšio paieška yra daugelio šalių mokslinių tyrimų objektas. Vis dėlto įtakos turi ir kiekvienos valstybės išskirtinė gyvenimo specifika bei nėščiųjų socialinė padėtis.

Vilniaus universiteto antropologai jau ne vieną dešimtmetį atlieka Lietuvos gyventojų, tarp jų ir nėščiųjų, tyrimus, todėl yra galimybė palyginti dar negimdžiusių jaunų moterų ir nėščiųjų pirmuoju nėštumo trečdaliu, kai jų kūno dydžio parametrai dar nėra pakitę, kūno dydžio antropometrinius rodiklius.

Jaunų Lietuvos moterų krūtų dydžio įvairovė, sąsajos su kitais antropometriniais rodikliais ir pasyviosios kūno masės kiekiu bei lokalizacija nusipelno mokslinių tyrimų dėmesio, nes šių rodiklių pokyčiai siejami su moters sveikata šiandien ir ateityje.

Labai svarbus jaunos moters gyvenimo tarpsnis – nėštumas, kai vyksta ryškūs kūno masės, poodinio riebalinio audinio topografijos pokyčiai (4, 5). Nėštumas yra viena iš kritinių moters amžiaus būklių, kai dideli antropometrinių rodiklių, įvairių grandžių medžiagų apykaitos pokyčiai gali turėti įtakos naujos kartos sveikatai. Krūtų dydžio ir kūno sudėjimo bei kūno stambumo sąsajos turi įtakos moters sveikatai. Tyrėjai randa antropometrinių, medžiagų apykaitos rodiklių ir krūties dydžio sąsajų su krūties vėžiu ar antrojo tipo cukriniu diabetu (5–10). Tačiau pasaulinėje literatūroje trūksta ne tik nėščių moterų, bet labai mažai yra ir jaunų, negimdžiusių moterų krūtų tyrimų, ne visiškai aišku, kaip skiriasi abiejų grupių moterų krūtų dydis ir forma, kaip skiriasi (ir ar skiriasi) šiose moterų grupėse krūtų ir kūno parametrų sąsajos (2, 8).

Darbo tikslas – palyginti jaunų bei negimdžiusių moterų ir pirmojo nėštumo trimestro nėščių moterų krūtų dydį bei kūno sudėjimo ypatumus.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2008–2009 m. ištirtos 82 devyniolikos metų negimdžiusios merginos (I tyrimas). 2013–2015 m. Vilniuje išmatuotos 105 nėščios moterys pirmuoju (M = 10,5 sav.) nėštumo trečdaliu (II tyrimas).

Tyrime naudota standartinė antropometrinė metodika. Išmatuoti moterų ūgis, svoris, kūno apimtys ir odos riebalinės klostės:

ūgis buvo matuojamas standartiniu vertikaliuoju ūgio matuokliu, laikantis įprastinių kūno padėties reikalavimų;

moterų kūno masė (svoris) buvo matuojama medicininėmis mechaninėmis svarstyklėmis 100 gr. tikslumu. Tiriamosios svertos ryte nevalgiusios, lengvai apsirengusios ir pasišlapinusios;

kūno masės indeksas (KMI, Quetelet indeksas) apskaičiuotas pagal formulę:

kūno apimtys matuotos stovint (atstumas tarp pėdų 20–30 cm): kaklo, pečių, žasto, dilbio, riešo, krūtinės (virš, per ir po krūtimis), juosmens, klubų, šlaunies ir blauzdos. Žasto apimtis matuota ties žasto viduriu, juosmens apimtis – per vidurį tarp apatinių šonkaulių lankų ir klubakaulių keterų. Klubų apimtis buvo nustatoma fiksuojant patį didžiausią rodiklį ties šlaunikaulio didžiaisiais gūbriais, šlaunies apimtis;

juosmens ir klubų rodiklis (JKI) apskaičiuotas pagal formulę:

specialiu Holtain tipo kaliperiu (Siber Hegner, Šveicarija) 0,1 mm tikslumu (10 g/cm2) matuotos šios odos ir poodžio klostės: posmakrinė, krūtinės I ir II, pažasties, pilvo, klubinė, pomentinė, žasto priekinė (dvigalvio raumens), žasto užpakalinė (trigalvio raumens), dilbio šlaunies, blauzdos;

riebalinio audinio santykinis kiekis procentais (Rieb. aud. %) nustatytas pagal odos ir poodžio klostes naudojant W. E. Sirio [10] formulę: Rieb. aud. % = [(4,95/KT) – 4,50] × 100; KT – kūno tankis, apskaičiuotas pagal J. H. Wilmorės ir A. R. Behnkės [11] formulę: KT = 1,06234 – 0,00068(X1) – 0,0003 9(X2) – 0,00025(X3); X1 – pomentinė, X2 – žasto užpakalinė, X3 – šlaunies klostė.

Atsižvelgiant į riebalinio audinio išvešėjimą moterys suskirstytos į tris grupes: liesos (riebalinio audinio proc. <25 procentilio vertės, t. y. riebalinio audinio mažiau 24,4 %), vidutinės (riebalinio audinio proc. buvo tarp 25–75 procentilių reikšmių, t. y. tarp 24,4–30,65 %) ir apkūnias, kai riebalinio audinio proc. buvo didesnis nei 75 procentilio vertės, t. y. daugiau 30,65 %.

Abiejuose tyrimuose pagal tą pačią metodiką atlikti detalūs krūtų matavimai. Matuota – horizontalusis (TD) ir vertikalusis (VD) diametrai, krūties aukštis (atsikišimas nuo krūtinės ląstos (H), jungo duobė – spenelis, spenelis – inframamarinė (pokrūtininė raukšlė), atstumas tarp spenelių, atstumas tarp apatinių krūtų polių, areolės horizontalusis ir vertikalusis matmuo, spenelio aukštis.

Krūties tūris apskaičiuotas pagal R. Kramerio, G. Drexlerio (1981) formulę [12]:

Krūties tūris = ½ × 4π/3 x ¼ × TD × VD × H; TD – krūties skersinis matmuo, VD – krūties išilginis matmuo, H – krūties aukštis (atsikišimas).

Pagal krūtų tūrį nėščiosios suskirstytos į tris grupes:

Pirmąją – moterys, kurių abiejų krūtų tūris buvo mažesnis nei 25 procentilio vertė, t. y. mažiau nei 1 787,2 ml.

Antrąją – vidutinio krūtų dydžio moterys, krūtų tūris buvo tarp 25–75 procentilių (1 787,2–2 748,4 ml).

Trečiąją – didelių krūtų moterys, kurių abiejų krūtų tūrio suma buvo didesnė nei 75 procentilio vertė, t. y. >2748,4 ml.

Rezultatai apdoroti SPSS 22.0 programa, nustatyti visų matuotų rodiklių aprašomosios statistikos parametrai (vidurkiai, įvairovės ribos, pasiskirstymas ir kt.). Skirtumai tarp tiriamųjų grupių vertinti pagal Stjudento t kriterijų. Pasirinktas patikimumo lygmuo p < 0,05.

REZULTATAI

2013–2015 m. tirtos nėščiosios buvo panašaus ūgio, o KMI kaip ir jaunų bei negimdžiusių moterų (p > 0,05), tačiau nėščiųjų svoris buvo maždaug 2 kg didesnis. Tirtų pirmojo nėštumo trečdalio moterų didesnį svorį, palyginti su jaunų negimdžiusių merginų svoriu, galima paaiškinti tų grupių moterų amžiaus skirtumu bei nėštumo pradžia. Nėščiųjų ūgio ir KMI vidurkiai absoliučiais skaičiais buvo didesni, palyginti su jaunų negimdžiusių merginų analogiškais rodikliais, tačiau rodiklių skirtumai statistiškai nepatikimi (1 lentelė).

1 lentelė.

Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų kūno dydžio rodikliai

Rodiklis	Nėščiosios			Jaunos negimdžiusios			P
	N	M	SN	N	M	SN
Ūgis	104	168,9	5,6	82	168,18	6,09	0,41
KMI	104	22,2	3,6	82	21,7	3,19	0,32
Krūtinės apimtis per krūtis	104	93,3	8,6	82	85,5	5,51	<0,001
Juosmens apimtis	105	80,7	9,9	82	70,7	6,22	<0,001
Klubų apimtis	105	99	7,8	82	95,4	6,65	<0,001
JKI	105	0,81	0,07	82	0,74	0,04	<0,001
Šlaunies apimtis	104	55,3	5,6	82	56,3	5,31	0,21
Krūties tūris	81	1 173,4	420,4	82	602,4	239,64	<0,001

1 lentelėje pateikiamos abiejų grupių tiriamųjų kūno apimtys ir krūtų tūrio rodikliai. Tirtųnėščiųjų krūtinės apimties vidurkis (93,3 cm) net 7,8 cm buvo didesnis, nei jaunų negimdžiusių merginų krūtinės apimties vidurkis (85,5 cm). Skirtumas statistiškai reikšmingas, tai susiję su dideliu krūtų tūrio skirtumu (602,4 cm3 – jaunų merginų ir 1 173,4 cm3 – nėščiųjų). Nėščiųjų juosmens ir klubų apimtys taip pat statistiškai reikšmingai didesnės, greičiausiai šis skirtumas gali būti susijęs su skirtingu tiriamųjų amžiumi. O šlaunies apimtis vidutiniškai didesnė jaunų merginų, tačiau šis skirtumas statistiškai reikšmingas nebuvo.

Išskirsčius nėščiąsias moteris į gimdančias pirmą kartą (I grupė; 52 moterys) ir gimdančias pakartotinai (II grupė; 53 moterys) nustatėme, kad pirmą kartą gimdančios moterys savo ūgiu ir KMI nesiskiria nuo III grupės (negimdžiusių merginų) rodiklių, tačiau beveik visos jų kūno apimtys, išskyrus šlaunies, statistiškai reikšmingai didesnės – tiek gimdančių pirmą kartą, tiek gimdančių pakartotinai, palyginti su jaunų negimdžiusių merginų analogiškais rodikliais (2 lentelė).

2 lentelė.

Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų kūno dydžio rodikliai, skirstant nėščiąsias į gimdančias pirmą kartą ir pakartotinai

Rodiklis	Nėščiosios						Jaunos negimdžiusios (III gr.)			p
	Pirmą kartą gimdančios (I gr.)			Pakartotinai gimdančios (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I-III	II-III
Ūgis	52	169,1	5,2	53	168,7	5,9	82	168,18	6,09	0,35	0,62
KMI	52	21,36	2,60	53	23,02	4,30	82	21,7	3,19	0,50	0,06
Krūtinės apimtis per krūtis	52	91,6	6,8	53	95,0	9,9	82	85,5	6,00	0,001	0,000
Juosmens apimtis	52	77,5	6,6	53	83,9	11,6	82	70,7	7,01	0,006	0,000
Klubų apimtis	52	97,1	6,7	53	100,8	8,5	82	95,4	6,6	0,15	0,0001
JKI	52	0,80	0,06	53	0,83	0,07	82	0,74	0,04	0,0000	0,0000
Šlaunies apimtis	52	54,7	5,2	53	55,9	6,0	82	56,3	5,31	0,08	0,69
Krūties tūris	52	1 145,9	252,1	53	1 194,2	514,9	82	602,4	235,33	0,000	0,000

Nėščiųjų grupės moterų, palyginti su jaunų negimdžiusių merginų analogiškais rodikliais, statistiškai patikimai didesnės apimties buvo klubinė, pomentinė ir žasto užpakalinė riebalinės klostės (3 lentelė).Vadinasi, vyresnių ir nėščiųjų viršutinėje kūno dalyje riebalinio audinio susikaupę daugiau. Nors pasyvioji kūno masė – tiek santykinė, tiek absoliuti – tarp grupių skyrėsi nereikšmingai.

3 lentelė.

Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų riebalinių klosčių ir pasyviosios kūno masės rodikliai

Rodikliai	Nėščiosios			Jaunos negimdžiusios			P
	N	M	SN	N	M	SN
Posmakrinė klostė	105	11,7	4,1	82	11,64	2,91	0,91
Pilvo klostė	105	20,5	5,4	82	21,91	6,68	0,12
Klubinė klostė	105	23,1	6,5	82	19,81	7	<0,01
Pomentinė klostė	105	18,8	6,9	82	15,54	5,52	<0,001
Žasto užpakalinė klostė	105	21,2	6,5	82	18,27	4,4	<0,001
Žasto priekinė klostė	105	12,1	5,1	82	10,93	4,03	0,08
Šlaunies klostė	105	25,1	5,9	82	26,8	6,97	0,08
Blauzdos klostė	104	23,4	6,2	82	23,35	6,27	0,96
Pasyvioji kūno masė, %	105	27,4	5,1	82	26,92	2,97	0,42
Pasyvioji kūno masė, kg	105	17,6	6,0	82	16,7	4,2	0,23

Analizuodami gimdančių pirmą kartą, gimdančių pakartotinai ir devyniolikmečių merginių riebalinių klosčių rodiklius, randame analogiškus skirtumus kaip ir visoje nėščiųjų grupėje (4 lentelė). Tačiau pakartotinai gimdančios moterys turėjo statistiškai reikšmingai didesnius pasyviosios kūno masės rodiklius, o gimdančių pirmą kartą ir jaunų negimdžiusių merginų šie rodikliai nesiskyrė.

4 lentelė.

Nėščiųjų ir jaunų negimdžiusių moterų riebalinių klosčių ir pasyviosios kūno masės rodikliai, skirstant nėščiąsias į gimdančias pirmą kartą ir pakartotinai

Rodiklis	Nėščiosios				Jaunos negimdžiusios III gr. (N = 82)		P
	Gimdančios pirmą kartą I gr. (N = 52)		Pakartotinai gimdančios II gr. (N = 53)
	M	SN	M	SN	M	SN	I-III	II-III
Posmakrinė klostė	11,1	3,7	12,2	4,4	11,64	2,91	0,37	0,41
Pilvo klostė	20,6	5,4	20,4	5,5	21,91	6,68	0,21	0,16
Klubinė klostė	23,7	5,8	22,6	7,2	19,81	7	0,001	0,028
Pomentinė klostė	18,2	6,0	19,4	7,7	15,54	5,52	0,011	0,002
Žasto užpakalinė klostė	20,8	5,9	21,6	7,0	18,27	4,4	0,009	0,002
Žasto priekinė klostė	11,8	4,3	12,4	5,9	10,93	4,03	0,24	0,11
Šlaunies klostė	24,8	6,0	25,4	5,9	26,8	6,97	0,08	0,21
Blauzdos klostė	23,3	5,9	23,6	13,0	23,35	6,27	0,96	0,90
Pasyvioji kūno masė, %	27,98	3,12	28,58	4,04	26,92	2,97	0,053	0,011
Pasyvioji kūno masė, kg	17,2	3,6	19,0	6,1	16,7	4,2	0,46	0,02

Tuo pačiu būdu (pagal 25 ir 75 procentilį) visos tiriamosios grupės suskirstytos pagal krūtų dydį į mažų, vidutinių ir didelių krūtų grupes. Kiekvienoje analizuojamoje grupėje matyti, kad nėščiųjų krūtų tūris visada yra pastebimai didesnis negu jaunų merginų, tai galima sieti ir su vyresniu amžiumi bei didesniu pasyviosios kūno masės kiekiu, tačiau svarbiausia – jau nėštumo pradžioje krūtys pradeda esmingai kisti (5–7 lentelės).

5 lentelė.

Mažų krūtų nėščiųjų ir mažų krūtų jaunų negimdžiusių moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	21	20,20	1,99	5	20,43	3,70	16	20,13	1,28	28	20,48	3,10	0,70	0,98	0,67
Ūgis	21	169,5	6,0	5	170,6	5,7	16	169,2	6,2	28	166,9	6,4	0,15	0,20	0,04
Krūtų tūris	21	760,4	100,6	5	789,8	100,2	16	751,2	102,1	28	371,72	69,65	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	21	86,7	4,5	5	86,9	5,1	16	86,6	4,4	28	83,08	5,6	0,016	0,14	0,09
Juosmens apimtis	21	77,6	5,3	5	79,5	5,4	16	77,0	5,4	28	67,28	6,57	0,0000	0,0001	0,13
Klubų apimtis	21	95,1	6,6	5	91,5	10,9	16	96,3	4,5	28	92,59	6,56	0,19	0,83	0,013
Šlaunies apimtis	21	52,8	4,7	5	51,6	6,0	16	53,2	4,5	28	54,63	6,09	0,24	0,31	0,09
JKI	20	0,82	0,07	5	0,88	0,09	16	0,80	0,06	28	0,73	0,04	0,0000	0,0009	0,00
Posmakrinė klostė	21	9,6	3,9	5	10,4	4,4	16	9,4	3,8	28	11	3,05	0,18	0,77	0,28
Pilvo klostė	21	17,4	5,3	5	17,2	6,0	16	17,4	5,3	28	19,92	7,34	0,17	0,37	0,59
Klubinė klostė	21	19,6	6,1	5	23,0	4,1	16	18,5	6,4	28	18,7	8,66	0,67	0,09	0,77
Pomentinė klostė	21	13,7	4,5	5	14,7	5,8	16	13,4	4,2	28	14,18	5,25	0,73	0,85	0,75
Žasto bicepso klostė	21	8,9	4,0	5	10,3	4,8	16	8,4	3,8	28	10,66	4,13	0,14	0,88	0,18
Žasto tricepso klostė	21	17,1	5,1	5	18,2	6,3	16	16,7	4,8	28	17,28	1,01	0,87	0,75	0,85
Šlaunies klostė	21	22,8	5,6	5	24,1	4,0	16	22,4	6,0	28	25,06	7,05	0,22	0,70	0,43
Blauzdos klostė	21	21,2	6,5	5	24,2	10,8	16	20,3	4,7	28	22,4	6,2	0,52	0,72	0,32

7 lentelė.

Didelių krūtų nėščiųjų ir didelių krūtų jaunų negimdžiusių moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	20	24,62	5,14	7	21,53	2,76	13	26,29	5,43	15	22,97	2,49	0,22	0,25	0,053
Ūgis	20	168,6	5,2	7	171,6	5,3	13	165,8	5,1	15	170,2	6,5	0,44	0,60	0,06
Krūtų tūris	20	1 693,8	462,4	7	1 519,9	84,0	13	1 787,4	554,9	15	1002	151,36	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	20	100,7	9	7	97,4	6,8	13	102,5	9,8	15	89,3	4,46	0,0000	0,009	0,0001
Juosmens apimtis	20	88,8	13	7	81,8	8,3	13	92,5	13,8	15	74,9	1,54	0,0000	0,04	0,0001
Klubų apimtis	20	102,9	9,1	7	99,7	5,8	13	104,7	10,3	15	98,11	1,1	0,03	0,48	0,03
Šlaunies apimtis	19	58,1	6,7	7	57,4	6,5	12	58,5	7,1	15	58,43	3,8	0,86	0,70	0,98
JKI	20	0,9	0,1	7	0,82	0,07	13	0,88	0,08	15	0,76	0,05	0,0000	0,055	0,0001
Posmakrinė klostė	20	14,2	4,2	7	12,5	5,5	13	15,1	3,3	15	12,55	3,22	0,20	0,98	0,05
Pilvo klostė	20	23,9	4,7	7	25,5	5,7	13	23,0	4,0	15	25,18	4,33	0,41	0,90	0,18
Klubinė klostė	20	26,8	6,3	7	25,9	6,6	13	27,3	6,3	15	22,25	4,96	0,02	0,21	0,03
Pomentinė klostė	20	23,7	6,8	7	20,8	4,7	13	25,3	7,3	15	16,72	3,47	0,0004	0,054	0,001
Žasto bicepso klostė	20	15,7	6,2	7	13,8	4,6	13	16,7	6,9	15	11,95	0,87	0,012	0,30	0,02
Žasto tricepso klostė	20	26,1	7,1	7	25,2	8,0	13	26,6	6,8	15	19,94	0,75	0,0005	0,10	0,0016
Šlaunies klostė	20	29,4	4,8	7	29,6	4,4	13	29,3	5,1	15	19,94	2,92	0,0000	0,0000	0,0000
Blauzdos klostė	19	27,0	6,9	7	23,1	6,7	13	29,3	6,1	15	25,35	5,8	0,45	0,45	0,09

Analizuojant mažų krūtų jaunų negimdžiusių ir nėščių moterų antropometrinius rodiklius pastebimi patikimi krūtų tūrio, juosmens apimties ir JKI rodiklių skirtumai – šie rodikliai didesni nėščiųjų grupėje (5 lentelė).

Vidutinių krūtų grupės nėščiųjų antropometriniai rodikliai taip pat didesni nei jaunų negimdžiusių merginų: krūtų tūris, krūtinės apimtis, klubų apimtis, JKI ir klubinė klostė (6 lentelė). Svarbu, kad skirtingai nuo mažų krūtų grupių palyginimo, šiuo atveju stebimi nors ir statistiškai nereikšmingi, bet didesni odos klosčių skirtumai – jos didesnės yra nėščiųjų grupėje.

6 lentelė.

Vidutinio krūtų dydžio nėščiųjų ir vidutinių krūtų dydžio jaunų negimdžiusių moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	39	22,20	2,98	23	21,83	2,67	17	22,74	3,38	39	22,08	3,27	0,87	0,74	0,50
Ūgis	39	167,6	5,9	23	168,0	6,2	17	167,2	6,7	39	168,3	5,6	0,59	0,85	0,56
Krūtų tūris	40	1 129,9	143,3	23	1 109,5	140,5	17	1 157,6	146,7	39	614,19	89,46	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	39	93,8	5,8	23	93,0	5,5	16	94,9	6,3	39	85,86	4,99	0,0000	0,0000	0,0000
Juosmens apimtis	40	80,3	8,2	23	78,4	6,0	17	83,0	10,0	39	71,59	4,71	0,0000	0,0000	0,0000
Klubų apimtis	40	99,4	7,1	23	98,7	5,9	17	100,4	8,5	39	96,4	6,86	0,06	0,17	0,09
Šlaunies apimtis	40	55,6	5,4	23	55,3	5,2	17	55,9	5,7	39	56,68	4,93	0,36	0,31	0,63
JKI	40	0,8	0,1	23	0,79	0,04	17	0,83	0,07	39	0,74	0,04	0,00	0,0000	0,0000
Posmakrinė klostė	40	11,7	4	23	11,3	3,5	17	12,4	4,6	39	11,74	2,63	0,96	0,60	0,58
Pilvo klostė	40	21,1	5,4	23	21,2	4,9	17	21,0	6,2	39	22,08	6,53	0,47	0,55	0,56
Klubinė klostė	40	24,2	6,5	23	25,6	6,0	17	22,4	6,8	39	19,67	6,23	0,002	0,0005	0,16
Pomentinė klostė	40	19,5	6,4	23	19,7	6,2	17	19,2	6,8	39	16,05	6,23	0,02	0,03	0,11
Žasto bicepso klostė	40	12,1	4,6	23	12,0	4,4	17	12,2	4,9	39	10,74	4,22	0,17	0,27	0,29
Žasto tricepso klostė	40	20,7	5,6	23	20,0	5,5	17	21,7	5,7	39	18,35	4,01	0,03	0,21	0,03
Šlaunies klostė	40	25,6	5,4	23	24,9	6,1	17	26,4	4,5	39	27,33	6,93	0,22	0,16	0,55
Blauzdos klostė	40	23,4	4,8	23	23,7	3,3	17	23,0	6,4	39	23,3	3,1	0,91	0,64	0,85

Didelių krūtų moterų grupėje išryškėja tokie patys dėsningumai, kaip ir vidutinių bei mažų krūtų moterų grupėse. Matomi dar didesni skirtumai tarp odos klosčių, kurios dabar jau daugeliu atveju nėščiųjų yra reikšmingai didesnės (7 lentelė).

Pagal pasyviosios kūno masės santykinį kiekį visos tiriamosios buvo suskirstytos į tris grupes: liesos (žemiau 25 procentilio), vidutinio stambumo (tarp 25 ir 75 procentilių) ir apkūnios (per 75 procentilio). Liesų moterų grupės tiriamosios statistiškai patikimai skyrėsi KMI, krūtų tūriu, dauguma apimčių (krūtinės, juosmens, klubų, šlaunies), JKI, klubinės klostės storiu. Visi šie rodikliai buvo didesni nėščiųjų grupėje (8 lentelė). Lyginant vidutinio stambumo moterų grupių antropometrinius rodiklius išryškėjo kitokie skirtumai negu tarp liesų moterų grupių: vidutinio stambumo moterų abi grupės yra panašaus (reikšmingai nesiskiria) KMI. Apimčių skirtumai tarp abiejų grupių yra panašūs, kaip ir tarp liesų moterų grupių. Rasta daugiau besiskiriančių riebalinių klosčių – klubinė, pomentinė, žasto klostės (didesni rodikliai nėščiųjų grupėje; 9 lentelė). Vidutinio stambumo moterų grupių skirtumai yra analogiški kaip ir vidutinio krūtų dydžio grupėse. Skirtumai tarp antropometrinių rodiklių apkūnių moterų grupėse buvo panašūs į vidutinio stambumo moterų grupių skirtumus. Šie skirtumai buvo analogiški skirtumams tarp dideles krūtis turinčių moterų grupių.

8 lentelė.

Liesų moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	27	19,94	1,75	14	19,78	2,10	13	20,11	1,33	21	18,33	1,11	0,0003	0,024	0,000
Ūgis	27	167,8	5,6	14	167,6	4,8	13	168,1	6,6	21	167,0	7,0	0,67	0,77	0,65
Krūtų tūris	19	937,8	223,1	7	1 023,5	98,9	12	887,9	262,2	21	448,64	151,4	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	27	86,5	4,8	14	86,0	4,2	13	87,1	5,4	21	79,68	2,85	0,0000	0,0000	0,0001
Juosmens apimtis	27	73,9	6,0	14	73,1	5,2	13	74,8	6,8	21	64,3	3,75	0,0000	0,0000	0,0000
Klubų apimtis	27	95,2	6,6	14	94,0	7,8	13	96,5	5,1	21	87,57	3,2	0,0000	0,006	0,0000
Šlaunies apimtis	27	52,7	4,5	14	52,2	4,7	13	53,3	4,4	21	50,02	2,67	0,014	0,12	0,02
Pilvo klostė	27	15,1	3	14	15,6	2,6	13	14,6	3,4	21	15,25	3,94	0,89	0,75	0,61
Klubinė klostė	27	18,3	5,5	14	19,6	4,9	13	17,0	6,0	21	12,68	2,81	0,0000	0,0000	0,02
Pomentinė klostė	27	11,2	1,6	14	11,6	1,7	13	10,8	1,4	21	10,52	2,37	0,26	0,13	0,67
Žasto bicepso klostė	27	7,2	2,1	14	7,6	2,1	13	6,7	2,2	21	7,41	2,3	0,75	0,80	0,38
Žasto tricepso klostė	27	15,0	3,7	14	15,2	4,1	13	14,7	3,4	21	13,63	2,05	0,11	0,19	0,31
Šlaunies klostė	27	20,0	5,4	14	20,5	6,2	13	19,5	4,6	21	20,28	3,92	0,84	0,91	0,62
Blauzdos klostė	27	19,1	5,7	14	18,8	5,7	13	19,4	5,9	21	18,73	4,02	0,79	0,97	0,72

9 lentelė.

Vidutinio stambumo moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	50	21,37	2,09	26	21,36	2,10	24	21,38	2,12	38	21,39	1,72	0,96	0,95	0,98
Ūgis	51	167,6	5,7	26	167,3	5,0	25	167,8	6,4	37	168,59	6,15	0,44	0,36	0,63
Krūtų tūris	42	1 097,6	293,2	19	1 104,2	275,2	23	1 092,2	313,3	38	630,37	244,1	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	51	92,4	8,1	26	92,2	6,0	25	92,6	5,3	38	85,95	3,99	0,0000	0,0000	0,0000
Juosmens apimtis	51	79,2	5,9	26	77,9	5,3	25	80,6	6,3	38	71,06	5,12	0,0000	0,0000	0,0000
Klubų apimtis	51	97,1	4,8	26	97,1	4,9	25	97,2	4,8	38	95,2	3,01	0,025	0,08	0,07
Šlaunies apimtis	51	54,3	3,9	26	54,5	4,1	24	54,1	3,8	38	56,14	2,31	0,007	0,07	0,02
JKI	51	0,82	0,08	26	0,80	0,05	25	0,83	0,07	38	0,75	0,05	0,0000	0,0002	0,0000
Posmakrinė klostė	51	11,3	3,2	26	10,8	2,6	25	11,9	3,9	38	11,41	2,06	0,84	0,32	0,57
Pilvo klostė	51	20,8	4,7	26	20,9	4,7	25	20,7	4,7	38	21,31	4,21	0,59	0,72	0,60
Klubinė klostė	51	22,2	4,9	26	23,4	4,7	25	21,1	4,9	38	19,36	4,04	0,004	0,001	0,15
Pomentinė klostė	51	18,1	3,4	26	18,3	3,7	25	17,9	3,0	38	14,92	3,36	0,0000	0,0004	0,0005
Šlaunies klostė	51	24,9	4,4	26	24,3	4,4	25	25,5	4,3	38	25,91	5,2	0,34	0,19	0,73
Blauzdos klostė	50	22,5	4,3	26	23,5	4,6	25	21,3	3,8	38	22,02	4,98	0,64	0,23	0,52

DISKUSIJA

Lietuvos gimdyvių amžiaus vidurkis 2015 m. buvo 28,9 metai (13). Pirmojo tyrimo dalyvių – jaunų negimdžiusių merginų – amžius siekė 19 metų, tirtų nėščiųjų (pirmuoju nėštumo trečdaliu) amžiaus vidurkis – 30 metų. Pirmą kartą gimdančių tiriamųjų moterų amžius buvo 28,9 metai (SD = 3,7, min–max 19,3–37,1 m.), pakartotinai gimdančių – 31,2 metai (SD = 3,9; min–max 21,4–40,3 m.). Antrojo tyrimo moterų amžiaus vidurkis maždaug dešimt metų didesnis, negu 2008–2009 m. tirtų jaunų negimdžiusių merginų. Todėl abiejų grupių dalyvių kūno dydžio rodiklių lyginamoji rezultatų analizė leidžia daryti įžvalgas, kaip per dešimt metų gali pasikeisti jaunų moterų antropometriniai matmenys: galima numatyti, kad jau pirmasis nėštumas moteriai yra kardinalių pakitimų laikotarpis, todėl galima teigti, kad tai – moters morfologijos ir fiziologijos kritinis laikotarpis, kai pradeda ryškėti būsimos nėščiųjų sveikatos problemos.

Literatūros šaltiniuose gausu tyrimų, kurių autoriai nagrinėja motinų antropometrinių rodiklių ir naujagimių fizinės būklės ryšį, turintį įtakos tolesnei vaiko raidai. Moters svorio ir pasyviosios kūno masės prieaugis nėštumo metu yra tarpusavyje susiję veiksniai, kurie turi įtakos moters ir vaiko sveikatai ateityje (14–17).

Tačiau mokslinėje literatūroje neaptikome išsamių studijų, su kuriomis būtų galima palyginti mūsų tyrimų rezultatus, nors atskiri rezultatų fragmentai su jais gali būti lyginami, pavyzdžiui, nėščiųjų antropometriniai rodikliai, pasyviosios kūno masės pokyčiai. Remiantis Vilniaus universiteto mokslininkų nėščiųjų fizinės būklės 1986–1987, 1998 ir 2003–2005 m. tyrimais, kurių rezultatai parodė, kad anksčiau buvęs moterims būdingas „moteriškasis“ kūno tipas (didžiausia riebalinio audinio sankaupa dubens, šlaunų srityje) per 30-ties metų laikotarpį keitėsi ir ryškėjo riebalinio audinio topografija (18, 19). Mūsų rezultatai papildo mokslinius tyrimus, kai stebima pasyviosios kūno masės lokalizacijos tendencija į moters viršutinę kūno dalį (20). Taigi pastebėtas virsmas: „kriaušės“ pavidalo moters figūra keitėsi į apversto trikampio (V arba „obuolio“ figūrą) (21).

Literatūros šaltinių apie nėščiųjų krūtų, antropometrinių ir kitų kūno dydžių rodiklių sąsajas ir jų pokyčius nėštumo metu nėra daug, todėl Vilniaus universiteto antropologų ir klinikose dirbančiųjų apie bene svarbiausią moters amžiaus tarpsnį atliktas tyrimas – nėštumo laikotarpiu vykstančius fiziologinius pokyčius – svarbus ne tik šių dienų, bet ir ateities moksliniams tyrimams.

Nėštumo metu daugėja pasyviosios kūno masės ir tai turi tiesioginį ryšį su tolesne moters ir jos vaiko sveikata (22–26). Mūsų duomenimis, šiuolaikinių nėščiųjų pasyvioji kūno masė lokalizuojasi moters kūno viršutinėje dalyje. Todėl pateikti duomenys svarbūs ne tik antropologams, bet ir gydytojams – tai rodo potencialiai didesnę šių moterų ligų riziką vyresniame amžiuje – nutukimo, metabolinio sindromo, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų (1, 7, 25–28).

Krūtų dydžiui vertinti gali būti naudojami įvairūs metodai: antropometriniai matavimai, krūtų echoskopija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kt. (29). Be abejo, kad nėščiųjų tyrimui (krūtų dydžio, pasyviosios kūno masės, antropometrinių rodiklių) labiausiai tinka neinvazinis antropometrinių matavimų metodas (30). Tyrimo dalyvių krūtų dydis buvo susijęs ne tik su nėščiųjų amžiumi, bet ir su pasyviosios kūno masės lokalizacijos tendencija viršutinėje kūno dalyje bei su nėščiųjų amžiumi. Taip pat nustatyta, kad krūtų dydis siejosi su moters kūno dydžio rodikliais. Literatūroje gausu tyrimų, kuriuose autoriai nagrinėja nėščiųjų nutukimo, nėštumo ir gimdymo patologijos, nėščiosios ir vaisiaus sveikatos sąsajas (27, 28). Todėl nagrinėjama problema ir gauti rezultatai, nurodantys nėščiųjų ir krūtų dydžio tiesioginį ryšį, yra aktualūs, papildo kitų mokslininkų tyrimų rezultatus, kad dabar nėščiosioms daugiau audinio kaupiasi viršutinėje kūno dalyje, o tokia riebalinio audinio topografija ypač siejasi ir su didelėmis krūtimis. Taigi jau nuo pirmojo nėštumo trečdalio galima numatyti moters sveikatos riziką vyresniame amžiuje ir laiku imtis prevencijos priemonių, pagerinti ateities kartų sveikatą (31, 32). Kita vertus, įvairaus dydžio krūtų kitimai nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo – tai dar viena labai aktuali ir mažai tyrinėta mokslinė problema: jaunos moterys pastaruoju metu labai susirūpinusios savo kūno įvaizdžiu (33, 34), taip pat ir krūtų dydžiu bei forma – tai gali turėti įtakos ateityje planuojant plastines ir rekonstrukcines operacijas.

Nėščių moterų ūgis ir kūno masės indeksas statistiškai patikimai nesiskyrė nuo jaunų negimdžiusių merginų kūno dydžio parametrų.

Dabartiniu metu nėščiųjų pasyvioji kūno masė kaupiasi daugiau viršutinėje kūno dalyje.

Vyresnėms moterims didėja kūno apimtys ir keičiasi riebalinio audinio topografija.

Jau pirmuoju nėštumo trečdaliu nėščiųjų krūtų tūris yra pastebimai didesnis nei jaunų negimdžiusių merginų krūtų dydis.

Visų tiriamųjų grupių moterų didelės krūtys labiausiai siejosi su kūno viršutinės dalies riebalinio audinio topografija.

IŠVADOS

Jonas Drąsutis, Arūnas Barkus, Elena Kairienė, Gražina Drąsutienė, Kristina Norvilaitė, Janina Tutkuvienė

10 lentelė.

Apkūnių moterų antropometrinių rodiklių palyginimas

Rodiklis	Nėščiosios									Jaunos negimdžiusios (III gr.)			P
	Visos			Gimdančios pirmą kartą (I gr.)			Gimdančios pakartotinai (II gr.)
	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	N	M	SN	I, II-III	I-III	II-III
KMI	27	25,96	4,44	12	23,18	3,04	15	28,18	4,19	23	25,29	2,61	0,51	0,05	0,02
Ūgis	27	166,7	6,9	12	168,1	7,4	15	165,6	6,5	23	169,07	4,51	0,15	0,68	0,08
Krūtų tūris	27	1 556,1	537,6	9	1 329,2	193,0	11	1 741,8	659,6	23	696,63	239,14	0,0000	0,0000	0,0000
Krūtinės apimtis	27	102,2	9,2	12	96,9	6,2	14	106,7	9,1	23	90,21	4,65	0,0000	0,002	0,0000
Juosmens apimtis	27	90,4	12,0	12	81,7	7,7	15	97,3	10,2	23	76,03	4,04	0,0000	0,02	0,0000
Klubų apimtis	27	106,3	9,0	12	100,9	7,2	15	110,5	8,1	23	102,92	4,51	0,09	0,38	0,002
Šlaunies apimtis	26	59,7	7,0	12	58,0	6,4	15	61,1	7,3	23	62,29	3,61	0,10	0,04	0,56
JKI	27	0,85	0,06	12	0,81	0,05	15	0,88	0,06	23	0,74	0,05	0,0000	0,0004	0,0000
Posmakrinė klostė	27	15,9	3,4	12	15,3	3,8	15	16,4	3,0	23	17,96	3,54	0,04	0,05	0,15
Pilvo klostė	27	25,3	3,6	12	25,8	3,8	15	24,9	3,5	23	28,99	4,97	0,005	0,04	0,005
Klubinė klostė	27	29,6	5	12	29,2	4,6	15	30,0	5,4	23	27,09	6,44	0,14	0,27	0,14
Pomentinė klostė	27	27,7	4,7	12	25,7	3,7	15	29,4	4,8	23	21,13	5,55	0,0000	0,007	0,0000
Žasto bicepso klostė	27	17,7	4,6	12	16,6	2,7	15	18,5	5,7	23	14,9	4,16	0,03	0,15	0,04
Žasto tricepso klostė	27	28,9	4,5	12	27,8	3,8	15	29,8	4,9	23	23,3	3,34	0,0000	0,0015	0,0001
Šlaunies klostė	27	30,5	4,2	12	30,7	4,0	15	30,4	4,5	23	34,21	4,47	0,004	0,024	0,015
Blauzdos klostė	27	29,5	4,9	12	28,0	5,3	15	30,8	4,2	23	29,75	4,72	0,86	0,34	0,48