ELECTRONIC CIGARETTES A NEW WAY TO QUIT SMOKING OR A NEW THREAT?: The use of e-cigarettes in adults and adolescents has increased since 2010. Most e-cigarette users are cigarette smokers. A majority of e-cigarette users perceive them to be a tool to quit or reduce smoking. E-cigarette devices consist of a cartridge containing a liquid, an atomizer (vaporization chamber with a heating element), and a battery. The user activates the atomizer, which heats the liquid and produces a vapour to inhale. Across all brands, the main components in e-cigarette liquids are propylene glycol or glycerol, in addition, nicotine and/or flavourings can be added. A variety of other compounds have also been identified. Long-term health consequences of e-cigarette use are unknown but are likely to be less than continuing to smoke conventional cigarettes. The toxicity of chronic exposure to these and other components of e-cigarettes is uncertain. The safety and efficacy of e-cigarette use for smoking cessation is unknown. Clinicians should encourage smokers seeking to quit smoking to use US Food and Drug Administration (FDA)-approved smoking cessation aids as a first choice and make sure that newer approved strategies for smoking cessation pharmacotherapy are offered. If a smoker is not willing to use these evidence-based approaches and asks about using e-cigarettes, the clinician should not discourage e-cigarette use as long as the smoker is informed about the uncertainties of the device safety and efficacy. Public health concerns regarding e-cigarettes include their potential to increase youth initiation of tobacco products and to re-normalize tobacco use in places where cigarette smoking is not acceptable. The health effects of second-hand vapour exposure are unknown. Regulation for e-cigarettes varies worldwide and is changing. Keywords: electronic cigarettes, smoking, vapour.

ĮVADAS

Elektroninės cigaretės (el. cigaretės) yra elektroninė nikotino vartojimo sistema. El. cigaretėse kaitinamas elektroninis skystis tampa garais, kuriuos įkvepia vartotojas (1).

El. cigaretės išrastos 2003 m. Kinijoje, 2006 m. pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos rinkas (2). Daugumoje šalių el. cigaretės į prekybą pateko kaip plataus vartojimo prekės be valdžios institucijų reglamentavimo. Iš pradžių gamintojais buvo smulkios įmonės, tačiau tabako gamintojai įsigijo ir išplėtojo šių produktų gamybą (3–4). Šiuo metu el. cigaretes galima įsigyti tiek internetu, tiek įprastose mažmeninės prekybos vietose.

Kyla abejonių dėl ilgalaikio el. cigarečių poveikio sveikatai, dėl panaudojimo kaip priemonės metantiems rūkyti veiksmingumo ir dėl galimos įtakos rūkymo, kaip socialiai priimtino veiksmo, kultūros skatinimui (5).

Šiame straipsnyje aptarsime elektronines cigaretes, pateiksime duomenų apie pačius prietaisus ir jų naudojimą, žalingą poveikį vartotojams ir aplinkiniams, teisinį reglamentavimą bei pasiūlysime patarimų konsultuojant pacientus.

PAPLITIMAS

„Eurobarometro“ duomenimis, elektronines cigaretes Europos šalyse išmėginusių žmonių padaugėjo nuo 7 % 2012 m. iki 12 % 2014 m (6). JAV elektroninių cigarečių vartojimas nuo 2010 m. taip pat padidėjo (2, 7–8). Nacionalinę padėtį JAV atspindintys duomenys yra riboti, tačiau apklausos atskleidžia, kad vartotojų skaičius padidėjo nuo 1,8 % 2010 m. iki 13,0 % 2013 m., o nuolatinis vartojimas šoktelėjo nuo 0,3 iki 6,8 % (9).

Remiantis Europoje surinktais duomenimis galima teigti, kad el. cigaretės yra populiaresnės tarp jaunimo, jas bent kartą teigia išmėginę: 13 % – 15– 24, 11 % – 25–39, 7 % – 40–54, 3 % – vyresnių kaip 55 metų amžiaus asmenų (6). JAV taip pat stebimas el. cigarečių vartojimo paplitimas tarp paauglių (10). Nuo 2011 iki 2014 m. el. cigarečių vartojimas tarp mokinių padidėjo nuo 1,5 iki 13,4 % vidurinėse mokyklose ir nuo 0,6 iki 3,9 % pagrindinėse mokyklose (8, 10). 2014 m. atliktų nacionalinių apklausų metu atskleista, kad tarp paauglių el. cigarečių vartojimas yra ne tik labiau paplitęs nei įprastų cigarečių, bet net pranoko visų kitų tabako gaminių vartojimą (10–11).

Lyginant su nerūkančiais ir rūkančiais įprastas cigaretes asmenimis, el. cigarečių vartotojai yra jaunesni, labiau išsilavinę ir aukštesnio pragyvenimo lygio asmenys (2, 12–18). Taip pat nustatyta, kad vaikinai el. cigaretes rinkosi dažniau nei merginos (19).

Dauguma žmonių el. cigaretes vartoja ne kasdien (13–14). Pagal JAV atliktas apklausas, kasdieniais vartotojais tapo tik 5,3, o kitų tyrimų duomenimis – 12–14 % suaugusiųjų, išmėginusių el. cigaretes (2, 20).

Dauguma suaugusiųjų ir beveik visi paaugliai, nuolat vartojantys el. cigaretes, yra rūkę įprastas cigaretes (2, 7, 21–22). Apskaičiuota, kad tarp niekada praeityje nerūkiusių asmenų el. cigaretes išbandė tik 1,2 % JAV ir 0,5 % Didžiojoje Britanijoje (7, 15). Kitų tyrimų duomenimis, el. cigaretes išbandė nuo 0,1 iki 3,8 % (mediana 0,5 %) nerūkančiųjų (2). JAV internetinių apklausų metu nustatyta, kad nuo 2010 iki 2013 m. el. cigaretes išbandžiusiųjų padaugėjo nuo 9,8 iki 36,5 % tarp rūkančiųjų ir nuo 2,5 iki 9,6 % tarp metusiųjų rūkyti, tačiau išliko beveik nepakitęs skaičius tarp niekada nerūkiusių asmenų (nuo 1,3 iki 1,2 %) (7).

PRIETAISAI IR NAUDOJIMAS

Elektroninės cigaretės kurtos kuo panašesnės į įprastas cigaretes, kad jas atstotų ir imituotų įprastinio rūkymo metu patiriamus pojūčius. Šis prietaisas susideda iš kelių dalių: skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio ir baterijos (4, 23) (žr. 1 pav.).

1 pav.

Elektroninių cigarečių sudėtis

Atsižvelgiant į prietaiso modelį, vartotojas kaitiklį įjungia traukdamas orą arba paspausdamas mygtuką. Kaitiklis įkaista, kasetėje kaitinamas skystis tampa garais, primenančiais degančių tabako gaminių dūmus. Terminas „garinti“ (angl. to vapor) pasirinktas siekiant atskirti šį procesą nuo įprastų cigarečių rūkymo.

El. cigarečių technologijos sparčiai tobulėja. Naujesni modeliai mažiau panašūs į cigaretes, turi įkraunamas baterijas, galingesnius kaitiklius ir gali garinti didesnės nikotino koncentracijos skysčius.

Šiuo metu išskiriamos trys el. cigarečių kartos (4, 23):

Pirmoji karta. El. cigaretės labiausiai primena įprastas cigaretes forma ir dydžiu (žr. 1 pav.). Jos skirstomos į vienkartines ir daugkartines. Vienkartinės el. cigaretės nėra nei įkraunamos, nei papildomos, todėl po vartojimo turi būti išmetamos. Daugkartinės turi įkraunamas baterijas ir pildomas kasetes.

Antroji karta. El. cigaretės yra didesnės už įprastines (žr. 2 pav.). Jos pasižymi stipresnėmis įkraunamomis baterijomis, turinčiomis jungiklius ar elektronines sistemas, leidžiančias vartotojui reguliuoti įkvėpimo trukmę, dažnį, energijos tiekimą į kaitiklį. Kasetės gali būti pildomos vartotojo pasirinktu skysčiu.

2 pav.

Antrosios kartos el. cigaretės

Trečioji karta. Tai patobulintos antrosios kartos el. cigaretės, suteikiančios daugiau galimybių vartotojui pačiam keisti el. cigaretės nustatymus. Dėl tokių ypatybių šios kartos prietaisai dar vadinami asmeniniais garintuvais. Siūlomas platus kasečių bei kaitiklių pasirinkimas, kai kurie prietaisai leidžia reguliuoti kaitiklio varžą, todėl galima pasiekti aukštesnę kaitinimo temperatūrą (žr. 3 pav.).

3 pav.

Antrosios kartos el. cigaretės

SKYSČIŲ SUDĖTIS

Rūkant įprastas cigaretes dūmai susidaro degant tabakui, o garinant elektronines cigaretes – kaitinant kasetėje esantį skystį (vadinamąjį el. skystį) (23). Visų gamintojų platinami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: nikotino (gali būti ir be nikotino), propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų (gali nebūti). Kitos sudedamosios dalys gali būti įvairios (24–29).

Nikotinas. Nikotino kiekis el. cigarečių skysčiuose svyruoja nuo 0 (be nikotino) iki 36 mg/ mL ir daugiau. Populiariausiuose parduodamuose skysčiuose yra 6, 12, 18 arba 24 mg/mL nikotino koncentracijos (4). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, gali skirtis net iki 20 % ir daugiau, o gaminiuose „be nikotino“ kartais galima jo aptikti (26, 30–32).

Propilenglikolis ir glicerolis. Propilenglikolis arba glicerolis yra pagrindinis elektroninio skysčio komponentas. Kai kuriuose produktuose gali būti naudojamas etilenglikolis (24, 33–34).

Kvapiosios medžiagos. Elektroninės cigaretės gali būti parduodamos su kvapiosiomis medžiagomis. Prekyboje yra daugiau kaip 7 000 aromatų, suteikiančių įvairių saldainių, vaisių, alkoholinių gėrimų kvapą ar skonį (35). Kvapiosios medžiagos gali padidinti elektroninių cigarečių paklausą tarp jaunimo, ypač tarp nerūkančiųjų (36).

Kiti komponentai. Skysčiuose ir jų garuose aptikti įvairūs metalai: alavas, švinas, nikelis ir chromas (4, 23, 37). Taip pat rasti tabakui specifiniai nitrozaminai, ketonai, metalai, lakūs organiniai junginiai, fenolio junginiai (25–27, 29, 38–39).

ŽALINGAS POVEIKIS SVEIKATAI

Šiuo metu nėra sukaupta pakankamai duomenų apie ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmes sveikatai.

Nikotino poveikis. Naudojant tiek įprastas, tiek elektronines cigaretes, nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis (40). Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos (40–41). Patyrę elektroninių cigarečių vartotojai dažniausiai įtraukia garus giliau ir prietaisą naudoja kur kas intensyviau nei pradedantieji, todėl jų kraujyje nikotino kiekis yra didesnis ir beveik pasiekia susidarantį rūkant įprastas cigaretes (42). Taigi į nepatyrusių vartotojų kraują patenka mažiau nikotino nei rūkant įprastas cigaretes (43).

Garų poveikis. Elektroninių cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Dalis ekspertų mano, kad įkvėpti elektroninių cigarečių garų yra mažiau kenksminga nei cigarečių dūmus (2, 23, 44–45). Lenkijoje atliktame tyrime nustatyta, kad el. cigarečių garuose yra nuo 9 iki 450 kartų mažesni tirtųjų toksinų kiekiai nei tabako cigarečių dūmuose (27).

Vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilenglikolio ir glicerolio saugumą, galimą kancerogeninį poveikį. Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, kuris galbūt kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali susidaryti toksinas akroleinas, sukeliantis kvėpavimo takų sudirginimą (27, 46, 47). Glicerolio ir propilenglikolio skilimo produktai yra kancerogenai – formaldehidas ir acetaldehidas, jų kiekiai priklauso nuo naudojamos baterijos įtampos (48, 49).

Kaip ir cigarečių dūmuose, el. cigarečių garuose yra kietųjų dalelių (4, 23). Manoma, kad kietųjų dalelių koncentracija prilygsta tabako cigarečių dūmams. Keliais tyrimais nustatyta, kad įtraukus el. cigarečių garų sukeliami ūminiai pokyčiai kvėpavimo takuose yra mažesni už įprastų cigarečių sukeliamus pakitimus (50). Kvapiųjų medžiagų, naudojamų elektroniniuose skysčiuose, poveikis kvėpavimo sistemai nėra galutinai ištirtas, tačiau aprašytas ryšys tarp citotoksiškumo ir tam tikrų aromatų, ypač saldžių (diacetilas, acetilo propionilas) ir cinamono kvapų (cinamaldehidas, 2-metoksicinamaldehidas) (51–55).

ELEKTRONINIŲ CIGAREČIŲ VAIDMUO METANT RŪKYTI

Veiksmingumas. 2014 m. atlikta el. cigarečių vartojimo tyrimų metaanalizė atskleidė, kad el. cigaretės gali tapti viena iš priemonių metant rūkyti ir / ar mažinant rūkymo sukeliamą žalą (56). Be to, tyrimai rodo, kad el. cigaretės gali sumažinti potraukį rūkyti ir susilpninti nikotino abstinencijos simptomus (40, 43, 57–59). Vis dėlto nėra žinomas el. cigarečių, kaip vienos iš priemonių metant rūkyti, veiksmingumas ir saugumas bei nėra aišku, ar jos prilygsta nikotino abstinencijai gydyti skirtiems medikamentams (60–61). El. cigaretės gali atrodyti patrauklesnės nei medikamentai, skirti padėti mesti rūkyti, dėl išvaizdos ir skonio panašumo į įprastas cigaretes bei imituojamo rūkymo proceso, atliekant judesį ranka–burna (62).

Tiriant elektroninių cigarečių poveikį metant rūkyti gauti prieštaringi rezultatai (13, 63–69). Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad el. cigarečių vartojimas nepadeda mesti rūkyti ar sumažinti surūkomų cigarečių kiekio (13, 68, 70). Atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo 300 neketinančių mesti rūkyti asmenų, buvo palygintos trys dalyvavusiųjų grupės: dvi el. cigarečių su skirtingos nikotino koncentracijos skysčiais ir placebo grupė, tačiau metusiųjų skaičius visose grupėse buvo panašus (63).

Kitame tyrime dalyvavę 657 mesti rūkyti apsisprendę asmenys buvo suskirstyti į tris grupes. Vienai grupei paskirtos el. cigaretės, kurių skystyje buvo 16 mg/mL nikotino, kitai grupei – el. cigaretės be nikotino, trečiajai – 21 mg stiprumo nikotino pleistrai. Po šešių tyrimo mėnesių rūkyti metė tik nedidelė dalis tiriamųjų, o tarp grupių nebuvo pastebėta reikšmingo metusiųjų skaičiaus skirtumo (7,3 % – rūkiusių el. cigaretes su nikotinu, 4,1 % – rūkiusių el. cigaretes be nikotino, 5,8 % – naudojusių nikotino pleistrus). Šis tyrimas parodė, jog el. cigarečių veiksmingumas metant rūkyti yra labai panašus į nikotino pleistrų, tačiau turi būti atlikta daugiau tyrimų, kad tai būtų patvirtinta ar paneigta (71). Kitas nekontroliuojamas stebimasis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 neketinančių mesti rūkyti asmenų, parodė, kadper 24 sekimo mėnesius, vartodami el. cigaretes, rūkyti metė 12,5 %, o per dieną surūkomų cigarečių skaičių sumažino 27,5 % dalyvių (64).

„Eurobarametro“ duomenimis, 14 % asmenų el. cigaretės padėjo mesti rūkyti, 21 % pavyko sumažinti per dieną surūkomų įprastinių cigarečių skaičių, 13 % metė, tačiau ir vėl pradėjo rūkyti, o 49 % rūkė ir net nesumažino surūkomų cigarečių skaičiaus (6).

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad el. cigaretes vartoję tiriamieji, kurie bandė mesti rūkyti be profesionalios specialisto pagalbos, dažniau nurodė užsitęsusius nikotino abstinencijos simptomus, palyginti su vartojusiais pakaitinės nikotino terapijos priemones ar nenaudojusiais jokių priemonių (69).

Surūkomų cigarečių kiekio mažinimas. Rūkantysis didžiausią naudą iš el. cigarečių galėtų gauti tik tokiu atveju, jei siektų mesti rūkyti įprastas cigaretes. Europos gyventojų tyrimuose pateikiami elektroninių cigarečių vartojimo motyvai rodo, kad net 67 % vartotojų išbando el. cigaretes norėdami mesti rūkyti ar sumažinti surūkomų cigarečių skaičių, 44 % renkasi šį prietaisą, kad galėtų garinti vietose, kuriose rūkyti draudžiama, ir tik 24 % – dėl potraukio rūkyti (6).

Pastebėta, kad įprastines cigaretes pakeitus el. cigaretėmis ar pastarųjų pagalba sumažinus per parą surūkomų cigarečių skaičių, galima palengvinti su rūkymu susijusių ligų eigą ir / ar pagerinti jų prognozę (72). Spėjama, kad įprastines cigaretes visiškai pakeitus el. cigaretėmis turėtų sumažėti tabako rūkymo sukeltų sveikatos problemų. Kartu sumažėjus tabaką rūkančiųjų gyventojų skaičiui, sumenktų su jo vartojimu susijęs sergamumas bei mirtingumas, tai galėtų tapti atsvara galimam ilgalaikio el. cigarečių vartojimo sukeliamam nepageidaujamam poveikiui sveikatai.

POVEIKIS APLINKINIAMS

Elektroninių cigarečių poveikis aplinkiniams yra abejotinas ir kontroversiškas (73–76). Dėl jų galimo poveikio visuomenėje kyla daug klausimų, susijusių su jaunimo požiūrio į rūkymą keitimusi bei pasyvaus garinimo pasekmėmis (77).

El. cigaretės gali atrodyti patrauklios nerūkančiam jaunimui (78), tačiau jų vartojimas gali paskatinti nikotino priklausomybę, vėliau pereinant prie įprastinių cigarečių rūkymo (79–81). El. cigarečių vartojimas siejamas su padidėjusia rūkymo rizika jauniems asmenims (82–84). Tai patvirtina prospektyvinio tyrimo duomenys, 12 mėnesių buvo stebėta 2 530 devintos klasės mokinių, niekada nevartojusių tabako gaminių. Moksleiviai buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmoji – nors kartą vartoję el. cigaretes, antroji – niekada jų nevartoję. Gauti rezultatai rodo, jog išmėginę el. cigaretes vaikai yra kur kas labiau linkę vartoti tabako gaminius, palyginti su neišbandžiusiais el. cigarečių: po 6 stebėjimo mėnesių 1 gr. – 31 %, 2 gr. – 8 %, o po metų 1 gr. – 25 %, 2 gr. – 9 % vaikų išmėgino tabako gaminius. El. cigarečių vartojimas siejamas ne tik su cigarečių, bet ir su cigarų bei kaljano rūkymu. Skerspjūvio tyrimuose taip pat patvirtintas el. cigarečių ir įprastinių cigarečių vartojimo ryšys (82–83). Tačiau šie tyrimai neįrodo, kad el. cigaretės didina norą rūkyti tabako cigaretes.

2011–2013 m. el. cigarečių reklama tarp jaunimo reikšmingai išplito, todėl visuomenės sveikatos institucijos rekomendavo apriboti el. cigarečių pardavimus ir reklamą, panašiai kaip ir įprastinių cigarečių (85). Turima pakankamai įrodymų, kad el. cigaretės į rinką atkeliavo ir tarp jaunimo paplito naudojant anksčiau tabako gaminiams taikytas marketingo strategijas (71). Pavyzdžiui, el. cigaretės paprastai parduodamos su įvairiausiais aromatais, patraukiančiais jaunimo dėmesį, dėl šios priežasties JAV uždrausta prekiauti aromatinėmis cigaretėmis (išskyrus mėtų ir tabako skonio) (35, 86). Europos šalyse atliktos apklausos rodo, kad nuo 14 iki 56 % vartotojų renkantis cigaretes yra svarbus aromatas (6).

Labai reikšmingas rūkymo įpročių formavimosi veiksnys – galimybė el. cigaretes garinti vietose, kur rūkymas uždraustas, taip rūkaliams sudaromos sąlygos garinti be apribojimų (2, 45). Rūkymo apribojimai įteisinti siekiant sumažinti rūkymo paplitimą, o galimybė vartoti el. cigaretes neribotai iki tol pasiektus visuomenės sveikatos laimėjimus grąžina į ankstesnį lygį (87). Dėl to gali sumažėti sėkmingų bandymų mesti rūkyti, padaugėti tabako vartotojų tarp jaunimo ir suaugusiųjų bei metusieji rūkyti būtų paskatinti grįžti prie žalingų įpročių.

Ne mažiau reikšmingas visuomenės susirūpinimas dėl potencialios pasyvaus garinimo žalos sveikatai. Nėra sukaupta pakankamai informacijos apie garų poveikį aplinkiniams, tačiau žinoma, kad pasyvus garinimas šiek tiek didina serumo kotinino kiekį, tačiau mažiau nei įprastinių cigarečių pasyvaus rūkymo atvejais (65, 88). Tikima, kad šalia esantiems žmonėms žalingas garų poveikis yra mažesnis nei garinantiems (33, 89).

REGLAMENTAVIMAS

2014 m. balandžio mėn. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos išleistoje direktyvoje patvirtinama, kad el. cigaretės, kurių skysčio sudėtyje yra iki 20 mg/mL nikotino, kontroliuojamos kaip tabako gaminiai (90). Pastarajame nutarime aprašomi tokie el. cigaretėms keliami reikalavimai:

nikotino kiekis el. cigarečių skystyje negali viršyti 20 mg/mL;

el. skysčių pildomųjų talpyklų talpa gali būti iki 10 ml, o el. cigarečių kasečių didžiausia leidžiama talpa – iki 2 ml;

pildomosios talpyklos ir rezervuarai turi turėti apsaugą nuo vaikų;

elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turi būti įspėjimai apie nikotino sukeliamą priklausomybę ir kad šis prietaisas nerekomenduojamas nerūkantiems asmenims;

informaciniame lapelyje turi būti pateiktos instrukcijos, kaip naudotis prietaisu, informacija apie galimą nikotino priklausomybę ir toksiškumą, nurodomos visos medžiagos, kurios įeina į el. skysčio sudėtį;

el. cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai, importuotojai turi prisiimti visišką atsakomybę už jų produkto saugumą ir kokybę, taip pat valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms turi pateikti pranešimą apie atitinkamus gaminius, kuriuos ketinama pateikti rinkai;

valstybėms narėms paliekama teisė įvesti papildomus saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, nustatyti amžiaus ribą, kvapiųjų medžiagų naudojimą / nenaudojimą el. skysčiuose (90).

Lietuvoje 2014 m. gruodžio mėn. buvo priimtos Tabako kontrolės įstatymo pataisos. Jomis į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos visos Direktyvos nuostatos, reguliuojančios el. cigarečių pardavimą ir vartojimą. Priimtomis pataisomis reglamentuotas elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo ribojimas nepilnamečiams: uždrausta parduoti elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas asmenims iki 18 metų. Taip pat uždrausta pastariesiems asmenims vartoti el. cigaretes ir su savimi turėti šiuos prietaisus (91).

El. cigarečių pardavimą savo šalyje yra uždraudusios šios valstybės: Šveicarija, Kanada, Australija, Singapūras, Brazilija, Urugvajus, Meksika, Panama ir Seišeliai (4, 92).

PATARIMAI KONSULTUOJANT PACIENTUS

Remiantis įrodymais mums nepavyko suformuluoti galutinių, medicinos principais pagrįstų, rekomendacijų, nes vis dar trūksta aiškių duomenų apie el. cigarečių vartojimo ilgalaikį poveikį sveikatai ir pastarųjų veiksmingumą metant rūkyti (93). Amerikos širdies asociacija yra parengusi rekomendacijas apie el. cigarečių panaudojimą klinikinėje praktikoje (4, 94–96).

Tikėtina, kad el. cigaretės yra mažiau žalingos sveikatai nei įprastos cigaretės, bet tiksliai nėra žinoma, ar el. cigaretės pakankamai saugios. Tipinis el. cigarečių vartotojas neišvengia nikotino poveikio. Be to, nėra galutinai nustatyta, kokį poveikį sveikatai gali turėti el. cigarečių išskiriami garai tiek elektroninių cigarečių vartotojams, tiek aplinkiniams.

Gydytojai turėtų suteikti šią informaciją rūkantiems pacientams, besidomintiems el. cigaretėmis kaip priemone, padedančia mesti rūkyti:

Rūkančius asmenis reikėtų padrąsinti dėl apsisprendimo mesti rūkyti, jiems turėtų būti suteikiama visa informacija apie sukurtas saugias ir veiksmingas priemones, padėsiančias mesti rūkyti. Dėl įrodymų trūkumo apie el. cigarečių saugumą ir veiksmingumą metant rūkyti pirmiausia rūkančiam asmeniui turėtų būti siūlomos įprastos, patvirtintos pakaitinės nikotino terapijos priemonės. Jei šios priemonės rūkaliui nepadeda, reikėtų įvertinti, ar jos buvo naudojamos tinkamai ir / ar pasiūlyti antro pasirinkimo medikamentus.

Jei rūkantysis nenori vartoti vaistų nuo tabako priklausomybės, tada gydytojas turėtų priimti sprendimą ar kaip alternatyvą pasiūlyti el. cigaretes. Tokiu atveju pacientas privalo būti informuotas apie abejotiną el. cigarečių saugumą ir veiksmingumą.

Svarbu, kad gydytojas paskatintų rūkantįjį išsivaduoti iš tabako priklausomybės nepaisant pasirinkto gydymo metodo.

Aistė Aleknaitė, Monika Andrijauskaitė, Justė Latauskienė, Viktorija Andrejevaitė